- šlekiuoti
- šlekiúoti, -iúoja, -iãvo 1. intr. NdŽ, DŽ1, Škn neištarti kai kurių garsų, grebluoti, švepluoti: Kad jam pirtyj su šaltu vandeniu koks pusbernis užliedavęs, jis šlekiuodamas atsakydavęs: – Vylai, nesisėliokit, nustokit… Sln. 2. intr., tr. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, švapėti: Negali suprast, ką šlekiúoja tas liurba Mšk. Kalba lietuviškai, bet griebias iš lenkiško, šlekiúoja Pl. \ šlekiuoti; pašlekiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.